PAĖMIMAS
„...tuomet mes, kurie esame gyvi ir pasilikę, kartu su jais
būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip mes visada būsime su Viešpačiu.”

(1 Laiškas tesalonikiečiams, 4:17)

Mes kaip krikščionys turime viltį, kad vieną dieną Viešpats ateis mūsų pasiimti. Šia viltimi mes gyvename, tai – mūsų lūkestis. Tačiau retas krikščionis žino, kaip tai įvyks. Vieni tai supranta vienaip, kiti – kitaip. Rodos, ne taip jau svarbu žinoti tas detales, juk bet kokiu atveju Viešpats mumis pasirūpins. Tačiau Dievas nori, kad mes tai žinotume – jei tai nebūtų svarbu, Dievas nebūtų atskleidęs Biblijoje tiesos apie mūsų Paėmimą.

Dievo žodyje yra daug vietų, kuriose aprašomos skirtingos detalės, susijusios su Kristaus atėjimu. Štai mums visiems gerai žinomos eilutės iš 1 Tes. 4:13-18: „Bet aš nenoriu, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys apie tuos, kurie yra užmigę, kad jūs neliūdėtumėte kaip kiti, kurie neturi vilties. Nes jeigu mes tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, lygiai taip ir tuos, kurie miega Jėzuje, Dievas atves su Juo. Nes tai mes jums sakome Viešpaties žodžiu, kad mes, kurie esame gyvi ir pasilikę Viešpaties atėjimui, nepralenksime tų, kurie yra užmigę. Nes pats Viešpats nusileis iš dangaus su šauksmu, su archangelo balsu ir su Dievo trimitu, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmi; tuomet mes, kurie esame gyvi ir pasilikę, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip mes visada būsime su Viešpačiu. Todėl guoskite vienas kitą šitais žodžiais."
Taigi mes, atpirktieji Kristaus krauju, prisikelsime ir būsime pagauti į orą, kur susitiksime su savo Viešpačiu patį pirmą kartą akis į akį. Šiose pacituotose eilutėse išvardinta nemažai detalių, išdėstyta mūsų paėmimo seka. Tačiau iš 1 Kor.15:51-52 galime suprasti, kad mūsų paėmimas įvyks kur kas greičiau negu jūs galite perskaityti tas eilutes:
„Štai aš išdėstau jums paslaptį: mes ne visi užmigsime, bet mes visi būsime pakeisti, akimirksniu, vienu akies mirksniu, per paskutinį trimitą, nes trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime pakeisti."

Kaip matome, mūsų paėmimas įvyks AKIMIRKSNIU, ir mes jau būsim su Viešpačiu ore. Bet kodėl gi yra išvardinta tiek daug smulkių detalių apie mūsų paėmimą, jeigu tai įvyks akimirksniu? Tam, kad mes „guostume vienas kitą šitais žodžiais”. Šitos išvardintos detalės mums suteikia paguodą, mus Viešpats užtikrino, kad jis pasirūpino visomis detalėmis tam, kad mes tikrai būtume pagauti į orą ir pirmą kartą sutiktume savo Viešpatį.

Dabar pažiūrėkime į kitas eilutes, kurios taip pat aprašo Kristaus atėjimą. Štai taip pat labai populiarios eilutės, kurias krikščionys ir pastoriai mėgsta cituoti klausytojams, kalbėdami apie mūsų paėmimą.
Mt. 24:40-42: „Tada du bus ant lauko: vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals malūne; viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes jūs nežinote, kurią valandą jūsų Viešpats ateina.”

Skamba iš tiesų kaip mūsų paėmimas į dangų: vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Tačiau pažiūrėkime, kur gi tie žmonės bus paimti, o kas bus palikti.
Mt. 24:36-39: „Bet tos dienos ar valandos nežino nei vienas žmogus [...] kaip buvo Nojaus dienomis, toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.” Reiškia, Kristaus atėjimas bus lygiai toks pat, koks buvo ir Nojaus dienomis. „Nes kaip tomis dienomis prieš tvaną jie valgė ir gėrė, tuokėsi ir tekėjo, iki tos dienos, kada Nojus įžengė į arką, ir nežinojo, iki užėjo tvanas, ir PASIĖMĖ juos visus; toks bus ir žmogaus Sūnaus atėjimas.”
Vadinasi, kaip Nojaus dienomis žmonės buvo tvano paimti, tai lygiai taip pat įvyks ir kai ateis Kristus. Ir sekančiose eilutėse cituojama, kad „vienas bus PAIMTAS, o kitas paliktas”. Jėzus gretina tuos du įvykius, kad jo mokiniai turėtų supratimą, kas įvyks jam ateinant. Ir jis sako jog tai bus taip, kaip įvyko ir Nojaus dienomis – vieni buvo palikti, kurie išsigelbėjo arkoje, o kiti buvo tvano paimti. Lygiai taip pat įvyks ir kai Jėzus ateis antrą kartą į žemę – vieni bus paimti, o kiti palikti.
Klausimas: kur gi buvo paimti tie žmonės Nojaus dienomis? Į amžiną gyvenimą, palaiminimą? Deja... Jie buvo paimti į teismą, tvanas juos nusinešė, Dievas juos sunaikino, užtvindęs juos vandenimis. Tai lygiai taip pat bus ir kai ateis žmogaus Sūnus – „vienas bus paimtas, o kitas bus paliktas”. Vienas bus paimtas į TEISMĄ, o kitas bus paliktas. Taigi tas paimtasis bus paimtas visai ne į dangų pas Viešpatį, bet bus paimtas į teismą, jis bus sunaikintas, kaip ir tie, kurie buvo per potvynį paimti Nojaus dienomis.

Luko 17:34-37 eilutėse duota daugiau detalių apie tuos paimtuosius bei rašoma, kad jų kūnai bus puikios vaišės ereliams. Reiškia siela bus paimta į teismą, o jų mirę kūnai pasiliks žemėje, kaip maistas ereliams.
Apr. 19:15-18 aprašo tą patį įvykį, kai Kristus ateis: „...Ir iš jo burnos eina aštrus kalavijas...Ir Jis mina Visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą... Ir aš mačiau angelą stovintį saulėje; ir jis šaukė garsiu balsu, sakydamas visiems paukščiams, kurie skraido dangaus viduriu: 'Ateikite, susirinkite į didžiojo Dievo vakarienę; kad jūs valgytumėte karalių kūnus ir vadų kūnus, ir galiūnų kūnus, ir žirgų bei ant jų sėdinčiųjų kūnus, ir visų žmonių kūnus...' O likusieji buvo užmušti kalaviju To, kuris sėdėjo ant žirgo, ir tas kalavijas ėjo iš Jo burnos: ir visi paukščiai prisisotino jų kūnais”.
Kaip matome, Kristus, atėjęs į žemę, užmuš Savo burnos kalaviju – Dievo žodžiu – savo priešus, jų sielos bus paimtos į teismą, o jų kūnai bus didelės vaišės paukščiams. Štai toks likimas tų, kurie bus „paimti”. Tai toli gražu ne Kristaus kūno bažnyčios paėmimas pas Viešpatį į orą. Tai kalbama apie tuos, kurie bus paimti į teismą, lygiai kaip ir tie, kurie į tesimą buvo paimti Nojaus dienomis.

Tad tai, kas rašoma apie mūsų paėmimą laiškuose tesalonikiečiams ir korintiečiams, neturi nieko bendra su tuo, kas dėsis, kai Kristus ateis į žemę naikinti Savo priešų – „vienas bus paimtas” į teismą, „o kitas paliktas”.
Tai, kas rašoma Pauliaus laiškuose apie mūsų paėmimą, skiriasi nuo to, kas rašoma apie Kristaus atėjimą Mato-Jono knygose, nes tai paprasčiausiai yra skirtingi įvykiai. Ir tai parodo, kad yra du skirtingi Kristaus atėjimai. Vienu atveju Jis ateis pasiimti mūsų – Kristaus kūno bažnyčios, o kitu atveju Jis ateis į žemę ir atsisės Savo šlovės soste Jeruzalėje. O kodėl gi tai, ką rašo Paulius apie Kristaus atėjimą, skiriasi nuo to, kas rašoma Mato-Jono knygose?

Kad tai suprastume, pažiūrėkime, kaip tą informaciją Paulius gavo, ir kokios prigimties yra ta žinia. Truputėlis istorijos mums padės tai suprasti. Dievas Apd. 9-ame skyriuje išgelbėjo Paulių ir suteikė jam tokią žinią, kuri anksčiau niekados nebuvo skelbta, ir Paulius apie tai rašo savo laiškuose. Tai, ką jis rašo savo laiškuose, to nerasite parašyta Mato-Jono evangeljose, nes anuo metu tai nebuvo niekam apreikšta. Tą informaciją Jėzus Kristus davė tik apaštalui Pauliui, kuris buvo išgelbėtas po Kristaus prisikėlimo praėjus kuriam laikui. Kadangi Pauliui suteikta žinia anksčiau nebuvo niekur skelbiama, tai yra natūralu, kad ir Kristaus kūno bažnyčios paėmimas nebuvo žinomas. Kai Jėzus vaikščiojo žeme, ši informacija dar tebebuvo laikoma paslaptyje. Todėl Mato-Jono knygose ir nerasime to, kas surašyta Pauliaus laiškuose. Kas juose rašoma, yra vadinama „paslaptimi”, nes tai „buvo laikoma paslaptyje nuo pasaulio pradžios”, kaip rašoma Rom. 16:25, Ef. 3:1-9, Kol. 1:26. Kai tuo tarpu tai, kas rašoma Mato-Jono evangelijoje, yra vadinama „Pranašyste”, būtent tai, „kas buvo skelbiama visų šventųjų pranašų burna nuo pasaulio pradžios”, kaip rašoma Apd. 3:19-21, Lk. 1:68-70. „Paslapties” žinia kalba apie Kristaus kūno bažnyčią, jos formavimąsi, augimą ir paėmimą į dangų. O „Pranašystė” kalba apie tai, kaip Dievas atkurs Savo karalystę žemėje, pažadėtą Izraelio tautai, kai Jis ateis antrą kartą į žemę ir sudarys naują sandorą su Izraelio tauta. Ir apie tai buvo kalbama dar Senajame testamente.

Dabar pažiūrėkime į Biblijoje duotas detales apie šiuos būsimus Kristaus pasirodymus. Pirmas pasirodymas, kai mes – Kristaus kūno bažnyčia būsime pagauti į orą, o kitas – kai Jis ateis į žemę, sunaikins Savo priešus ir įkurs karalystę žemėje. Kad būtume tuo tikri, pasižiūrėkime į informaciją, esančią Pauliaus laiškuose, bei informaciją, esančią Mato-Jono evangelijose.

1 .„Paslapties” žinia sako 1 Tes. 4:16-17, kad pats Viešpats asmeniškai pats vienas ateis mūsų pasiimti ir pasigaus mus į orą. O „Pranašystėje” Mt. 24:30-31 sakoma, kad Kristus pasiųs Savo angelus, kad jie surinktų Jo išrinktuosius bei kad Jis ateis su Savo šventais angelais (Mt. 25:31). Taigi tai – du skirtingi išrinktųjų paėmimai.

2.
„Paslaptis” kalba, kad mes būsime paimti akimirksniu, o „Pranašystė” byloja, kad Kristaus atėjimas į žemę neįvyks akimirksniu, kad vyks įvairūs dailykai, Kristus pasiųs angelus, kad tie surinktų Jo išrinktuosius, sunaikins savo priešus, paskui nusileis ant Alyvų kalno (Zch. 14 sk.), paskui įžengs į Jeruzalę ir atsisės Savo šlovės soste (Mt. 25:31). Taigi pagal „Pranašystę”, Kristaus atėjimas į žemę nėra staigus, atvirkščiai – susidedantis iš įvykių sekos. Vėlgi tai – du skirtingi dalykai.

3. „Paslapties” žinia skelbia, kad Kristus nenusileis ant žemės, kad mes būsime pagauti į orą, ten, kur ir Viešpats mūsų lauks, o „Pranašystė” sako, kad Jėzus atsistos ant Alyvų kalno (Zch.) ir paskui atsisės į Savo šlovės sostą žemėje, Jeruzalėje (Mt. 5:35, 25:31). Taigi pagal „Paslapties” informaciją, Kristaus atėjimas bus dangiškasis atėjimas, veiksmas vyks ore, o pagal „Pranašystę” įvyks Jo žemiškasis atėjimas, visi dalykai dėsis žemėje.

4. „Paslapties” žinioje nevardijama jokių įvykių seka, neduodami jokie ženklai, kurie parodytų, kad Kristaus atėjimas jau čia pat. Tuo tarpu „Pranašystės” žinia pateikia daug ženklų bei kokie bus įvykiai, kurie parodys, kad jau greitai Kristus ateis. Mato 24 skyriuje, Luko 21 skyriuje Izraelio tikintiesiems yra išvardintos detalės, kas dėsis, ir ką jiems reikės daryti didžiojo Vargo laikais.

5. Kai Kristus ateis mūsų pasiimti, jis ateis taikiai, bus tik džiaugsmingi momentai, tačiau pagal „Pranašystę”, Kristaus atėjimas į žemę parodomas kaip karingas atėjimas, Jis ateis sunaikinti savo priešų: Mt. 24:37-41, Lk. 19:15-18, Apr. 19:11-21.

6. Pagal „Paslapties” informaciją Kristaus atėjimą lydės Dievo trimitas, o pagal „Pranašystę” Kristaus atėjimą trimituos angelai.

Taigi matome, jog Dievo žodyje skirtingai rašoma apie Kristaus atėjimą. O skirtingai todėl, kad yra du skirtingi Jo atėjimai. Gal būt tai jums yra nauja ir svetima, nes daugelyje bažnyčių yra skelbiama, tarsi tai – vienas ir tas pats įvykis, greičiausiai – neišstudijavus visų tų eilučių iki galo. Tačiau sugretinus eilutes pasirodo, jog yra kur kas daugiau negu jūs girdite skelbiant.

Kodėl mums tai svarbu? Todėl, kad yra du skirtingi Kristaus atėjimai ir mums skirtas tik vienas iš jų. Mums yra skirtas Kristaus atėjimas, kuris yra aprašomas Pauliaus laiškuose, o ne tas, kuris yra aprašytas Mato-Jono knygose. Dievas savo planuose turi ne vien tik mus – Kristaus kūno bažnyčią, bet taip pat ir kitą grupę žmonių – Izraelio tautą, kuriems yra skirta žinia Mato-Jono knygose. Jėzus buvo atėjęs į žemę vien tik pas Izraelio tautą, ką Jis ir sako Mt. 15:24, ir siuntė savo 12 apaštalų tik pas Izraelio tautą, kaip rašoma Mt. 10-ame skyriuje. Rom. 15:8 rašo, kad Jėzus Kristus buvo apipjaustymo tarnas dėl tėvams duotų pažadų. Taigi viskas, ko Jėzus mokė būdamas žemėje, viskas, ką Jis skelbė apie Jo antrąjį atėjimą į žemę, visa tai buvo žinia, skirta Izraelio tautai, pas kuriuos Jis ir buvo atėjęs, nes Dievas turi Savo planą, kurį Jis įgyvendins su Izraelio tauta, kai Kristus ateis antrą kartą į žemę. Apie tuos dalykus pranašavo visas Senasis testamentas.

Visas Mato-Jono knygose surašytas mokslas bei skelbimas yra skirtas Izraelio tautai, nes tai pats Jėzus aiškiai pasakė Mt. 15:24, 10:5. Todėl viską, ką Jėzus kalba tose Mato-Jono knygose, tai nėra skirta mums, bet tik Izraelio tautai.
Tačiau kai Dievas išgelbėjo Paulių, Jis paskyrė jį būti Pagonių apaštalu ir suteikė jam tam tikrą informaciją, kurią Paulius surašė savo laiškuose.
Žodis „apaštalas”, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „siųstasis”. Taigi pagonių apaštalas – pasiųstas pagonims žmogus su žinia iš Dievo, ką Paulius pastoviai ir pabrėžia savo laiškuose. Paulius rašo mums Rom. 11:13: „Aš kalbu jums, pagonims, kadangi aš esu pagonių apaštalas...” Ef. 3:1: „...aš, Paulius, Jėzaus Kristaus kalinys dėl jūsų, pagonių.” 1 Tim. 2:7 rašoma, kad Pauliui yra Dievo duota žinia, ir jis yra paskirtas būti tos žinios „skelbėju ir apaštalu [...], pagonių mokytoju tikėjime ir tiesoje.” 2 Tim. 1:10-11 rašoma, kad Kristus, pasirodęs Pauliui, suteikė jam evangeliją, kuriai jis yra paskirtas „pagonių skelbėju ir apaštalu, ir mokytoju.” Taigi Dievas mums pasiuntė mūsų apaštalą, pagonių apaštalą, kuris atėjo pas mus su žinia nuo paties Jėzaus Kristaus. Ir tai – ne Pauliaus sprendimas eiti su žinia pas pagonis, bet tai – Jėzaus Kristaus valia. Tuo tikslu Kristus ir išgelbėjo Paulių. Ir jeigu mes norime sužinoti, ką Dievas nori pasakyti ir ko išmokyti mus – pagonis, Kristaus kūno bažnyčią, tuomet turime gilintis į Pauliaus laiškus, per kuriuos Dievas perdavė mums skirtą žinią.

Ir jeigu norime sužinoti, kur yra rašoma apie mūsų paėmimą, mums reikia ieškoti žinios, skirtos Kristaus kūno bažnyčiai. Nes mes pagal tą žinią būsime paimti, o ne Izraelio tauta...

• Kiti straipsniai >


© A.B.U. 2007-2010