24. Kadangi dvylikai mokinių buvo pavesta mokyti izraelitus pagal jiems skirta Apipjaustymo evangeliją, o Pauliui – mokyti Evangelijos, skirtos pagonims, tai ar mums dabar nebereikia tikėti tuo, ką dvylika mokinių skelbė ir klausytis bei elgtis pagal jų pasakytus žodžius? Negi mums reikia klausytis tik Pauliaus evangelijos? Ar mums nebereikia skaityti evangelijų (Mato, Morkaus, Luko ir Jono), nes tai ne mums skirta?

Visas Raštas mums yra duotas, kad mes jį skaitytume ir nagrinėtume, ir nieko nėra uždrausta. Jeigu krikščionys tikrai skaitytų visą Bibliją ir vykdytų tai, ką sako Dievas, manau šiandien nebūtų tiek įvairių denominacijų. Tačiau kuo daugiau skaitai ir nagrinėji Raštą, tuo aiškiau pamatai, kad ne viskas, kas ten parašyta, yra skirta mums.

Štai Mozės Įstatyme yra surašyta begalės nurodymų, kaip rengtis, kokias šventes švęsti, kaip laikytis sabato dienų, kada apipjaustyti kūdikius, ką galima valgyti, o ko negalima, kokias aukas aukoti, kur jas aukoti, kada melstis, kur melstis ir t.t. Ir nors visa tai rašoma Šventame Rašte, tačiau negalime nepastebėti, kad visi tie įsakymai ir nurodymai buvo skirti vien tik Izraelio tautai. Bet tarkime, aš nusprendžiau, kad nuo šiandien gyvensiu pagal Mozės Įstatymą, nes noriu klausyti to, ką Dievas įsakė per Mozę. Taigi aš kiekvieną dieną uoliai laikysiuosi visų Penkiaknygėje surašytų Dievo žodžių ir iš visos širdies manysiu, kad vykdau Dievo valią – juk aš darysiu tai, kas parašyta Jo žodyje, ar ne taip? Aš nevalgysiu kiaulienos, žuvies be žvynų, krevečių, vėžių, triušienos ir kitų Įstatymo uždraustų dalykų. Taip pat aš laikysiuosi sabato, švęsiu visas šventes, aukosiu ožkas ir veršius už savo nuodėmes ir darysiu visa kita, kas parašyta Įstatyme. Tačiau toliau bekeliaudamas Biblijos puslapiais užtiksiu Pauliaus laiškus, kur rašoma, kad nereikia laikytis Mozės įstatymo, kad galima valgyti kiaulieną, žuvį be žvynų, krevetes, vėžius, triušieną, kad nereikia laikytis sabato, nereikia apipjaustyti kūdikų, nereikia aukoti ožių ir veršių, nereikia švęsti jokių švenčių ir t.t. Kaip aš turėsiu pasielgti? Nes argi įmanoma laikytis Mozės įstatymo ir tuo pačiu metu jo nesilaikyti? Tai neįmanoma! Nors tiek Mozės penkiaknygė, tiek Pauliaus laiškai yra Dievo žodis. Tas pats Dievas davė Mozei parašyti Penkiaknygę ir tas pats Dievas davė Pauliui parašyti savo laiškus. Taigi vienas ir tas pats Dievas duoda nurodymus, kurie visiškai skirtingi vienas nuo kito, tiesa? Tas pats Dievas vienoje Biblijos dalyje nurodo laikytis įstatymo, o kitoje Biblijos dalyje sako, kad nebereikia laikytis įstatymo. Argi Dievas pats sau prieštarauja, vienoje vietoje sakydamas vienaip, o kitoje vietoje – priešingai?..

Tas past yra ir su Mato, Morkaus, Luko ir Jono evangelijomis – ten taip pat Jėzus liepia savo mokiniams laikytis Mozės įstatymo. Ir nors Dievo nurodymai Rašte yra vienas kitam prieštaringi, tačiau tai nereiškia, kad Dievas pats sau prieštarauja. Esmė yra tame, kad Dievas davė Savo žodžius skirtingoms žmonių grupėms, Todėl atitinkamai ir nurodymai yra skirtingi. Pvz., Mozės įstatymas buvo duotas tik Izraelio tautai, be to ir Mato, Morkaus, Luko ir Jonos evangelijos yra skirtos tai pačiai Izraelio tautai. Tuo tarpu Pauliaus laiškai yra skirti pagonims, Kristaus kūno bažnyčiai. Jėzus atėjęs į Izraelio žemę pasakė, kad jis atėjo tik pas pražuvusias Izraelio namų avis (Mt 15:24). Didžioji dauguma krikščiomių sako: „Aš seku Jėzumi“ ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nuostabu, ar ne? Tačiau jei įsigilinsite, pamatysite, kad iš tiesų tai yra prieštaravimas Dievo valiai. Jėzus nekalbėjo užuolankomis, jis tiksliai nurodė savo misijos tikslą: „Aš atėjau tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“. Visi Jėzaus padaryti stebuklai, išgydymai, pamokslavimai, įsakymai, nurodymai ir visa kita, buvo skirta tik pražuvusioms Izraelio namų avims. Ar mums reikia laikytis to, ką Jėzus kalbėjo savo mokiniams Mato-Jono evangelijose? Ne. Jėzus ne mums tuos dalykus kalbėjo, ne mums davė ten surašytus įsakymus ir ne mums siuntė savo Dvylika apaštalų. Ar tai reiškia, kad mums nereikia skaityti tų keturių Evangelijų? Visiškai ne, atvirkščiai – mums būtina jas skaityti ir gerai viską išsinagrinėti: kodėl Jėzus buvo atėjęs pas Izraelio tautą, ką Jis jiems žadėjo ir t.t. Krikščionys yra taip įsikybę į Mato-Jono evangelijas, kad nemato ir nenori matyti, kad Jėzus mums po savo prisikėlimo atsiuntė pasiuntinį su nauja Evangelija. Jėzaus misija neužsibaigė Mato-Jono evangelijomis. Jėzus pratęsė savo misiją pasirodydamas Sauliui (kuris vėliau vadinamas Pauliumi) ir jį išgelbėdamas. Jėzus iš dangaus pasirodė Sauliui ir jį pasiuntė mums. Jėzus pas mus atėjo Pauliaus asmenyje ir per Pauliaus žinią. Juk kai skaitome Pauliaus laiškus, mes ten skaitome ne Pauliaus, bet paties Jėzaus Kristaus žodžius. Pauliaus laiškuose akivaizdžiai rašoma, kad jis yra mūsų apaštalas, asmeniškai mums iš Dievo atsiųstas žmogus su žinia, kaip kad kadaise Mozė buvo siųstas pas Izraelį su jiems skirta žinia...

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad negalima elgtis su Biblija, kaip elgiasi dauguma krikščionių, kurie nepaisydami Dievo nurodymų patys pasirenka, kuo jie nori sekti ir pagal kokias Biblijos tiesas jie nori gyventi. Biblija yra ne žmogaus norų, bet Dievo norų išpildymo knyga. Dievas mums nesiuntė Mozės su žinia, Jis nesiuntė mums Jėzaus, kai jis buvo atėjęs pas Izraelį, Jis nesiuntė mums dvylikos apaštalų, tačiau Jis mums atsiuntė pagonių apaštalą Paulių. Jeigu mes iš širdies norime klausyti Dievo ir vykdyti Jo valią, tai mes turime klausyti Jo pasiuntinio Pauliaus.

< Grįžti į bendrą klausimų sąrašą| Kitas klausimas>