Jei jums iškyla neaiškumų nagrinėjant Dievo Žodį,
jei nerandate atsakymų į jums kylančius klausimus,
o gal norite kuo nors pasidalinti,
neabejodami rašykite mums el. paštu


 

22. Man iškilo klausimų dėl dvylikos apaštalų skelbiamos Karalystės evangelijos laiko. Tuo pačiu laiku buvo skelbiama Pauliaus Malonės evangelija. Ten juk sakoma, kad Dievas nėra šališkas nei žydams, nei graikams. Kaip suprasti, kad vienu laikotarpiu buvo skelbiamos skirtingos Evangelijos – juk Petras ir kiti ėjo pas apipjaustytus, o Paulius pas neapipjaustytus?
Kur dabar yra įtikėję ir neįtikėję mirę žmones?

Tas laikotarpis, kai Petras skelbė Izraeliui, o Paulius – pagonims, buvo pereinantis. To laikotarpio istoriją trumpiausiai ir sklandžiausiai apibūdina Rom 11:11-12 eilutės. Rašoma, kad įvyko Izraelio tautos nuopolis ir išgelbėjimas pagonims. O taip pat netrukus įvyko Izraelio mažėjimas. Kai Izraelis nupuolė, Dievas iškėlė Paulių ir paskelbė Malonės evangeliją visam jį supančiam pasauliui. Tuo pat metu Petras ir kiti 11 apaštalų skelbė Izraelio tikintiesiems. Laiško galatams 2 skyriuje rašoma, kad pagrindiniai Izraelio apaštalai susitiko Jeruzalėje su Pauliumi ir buvo informuoti, kad pastarasis skelbia naują – Malonės evangeliją. Petras su 11 apaštalų suprato, kad Dievas pradėjo daryti kažką tai naujo, tai, kas anksčiau nebuvo skelbta, kad Dievas pasiuntė žinią pagonims. Jie, kaip apaštalai, sukirto rankas ir kiekvieni nuėjo savais keliais – Paulius pas neapipjaustytuosius, o Petras ir kiti – pas Izraelio tautą (kaip jiems buvo Viešpaties anksčiau liepta). Taip, tuo metu buvo skelbiamos dvi Evangelijos. Petras ir 11 skelbė Izraeliui, o Paulius visiems kitiems. Paulius rašo, kad jis nėjo ten, kur Kristus jau buvo pagarsintas, kad nestatytų ant kito žmogaus padėto pamato. Jis nevaikščiojo pas tuos, kurie buvo įtikėję Petro ir 11-kos skelbiama Evangelija. Paulius gi buvo žydas ir puikiai galėjo susikalbėti su sutiktais žydais ir pasiteirauti, ar jie priklausė Petro skelbiamos Evangelijos įtakai. Tuo metu Izraelio tikintieji ir pagonių bažnyčios dažnai trindavosi vieni su kitais pečiais. Nepaisant to, jie žinojo savo vietą, kas buvo įtikėjęs Pauliaus Evangelija, o kas buvo įtikėjęs Petro skelbiama Evangelija. Be to, jie palaikė glaudžius ryšius. Pvz., Paulius ir įtikėjusieji jo Evangelija, rinko pinigus Jeruzalės šventiesiems paremti (apie tai rašoma laiškuose romiečiams ir korintiečiams). Jeruzalės šventieji buvo Izraelio mažoji kaimenė – Karalystės evangelijos tikintieji. Kodėl jie buvo vargšai? Nupuolus Izraeliui, Dievas siuntė naują Evangeliją, apaštalą ir išgelbėjimą pagonims, bet tuo pačiu metu sulaikė Karalystės evangelijos pažadus. Mažoji kaimenė buvo viską pardavusi (Lk12:32-33) ir laukė, kad Dievas jiems duotų kasdienę duoną, tačiau sustabdęs Karalystės evangelijos programą, Jis sustabdė ir kasdienės duonos davimą. Todėl pagonys – Kristaus kūno bažnyčia – rinko aukas ir siuntė paramą į Jeruzalę mažajai kaimenei. Nors Petras ir kiti 11 tebeskelbė Karalystės evangeliją, jie tai darė tik mažajai kaimenei. Jų narių skaičius nustojo augti. Atsiradus Pauliui ir naujai Evangelijai, augo ir daugėjo Kristaus kūnas. Tuo metu vyko Izraelio mažėjimas (Rom 11:12). Pamažu Dievas perdavė visą žydų (neišgelbėtų žydų) ir pagonių pasaulį Pauliui bei jo Evangelijai. O Petras ir kiti Karalystės evangelijos tikintieji pamažu išmirė ir išnyko iš akiračio. Iš tiesų, tuo metu buvo įdomus laikotarpis. Žydas turėjo progą būti išgelbėtas per Petro skelbiamą Karalystės evangeliją, o jei ne, vėliau jis galėjo būti išgelbėtas per Pauliaus evangeliją.

< Grįžti į bendrą klausimų sąrašą| Kitas klausimas>

© A.B.U. 2007-2012